Vilnius Gediminas Technical UniversityRiga Technical UniversityTallinn University of TechnologyBaltic Road Association

 

Abstracted in databases:
Thomson SCIE: Science Citation Index ExpandedTM (Web of Science), INSPEC, EBSCO, TRIS/TRIS Online, VINITI, CSA's ERD, CSA/ASCE (CSA's TRD), SCOPUS (Elsevier Database)

2015 Impact Factor: 0.519 ©2015 Thomson Reuters, 2015 Journal Citation Report®

ISSN 1822-427X print
ISSN 1822-4288 online
 

 

 
 

"The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering"
Vilnius: Technika, 2010, Vol V, No 4, p. 218-228.


Skirmantas Skrinskas, Vyda Elena Gasiūnienė, Alfredas Laurinavičius, Igoris Podagėlis

Lietuvos mineraliniai ištekliai, šių žaliavų atsargos bei vietinių medžiagų naudojimo kelių tiesyboje galimybės

 
Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius, jų vertę, išanalizuoti vietinių nerūdinių statybinių medžiagų kokybę ir tinkamumą kelių tiesybai bei rekomenduoti, kaip vietinės medžiagos turėtų būti naudojamos, kad suteiktų maksimalią naudą valstybei bei visuomenei. Visos detaliai ištirtos Lietuvos naudingosios iškasenos siekia beveik trečiąją dalį viso valstybės turto. Visi detaliai ištirti dolomito, žvyro bei smėlio ištekliai, naudojami kelių tiesybos, statybos ar kitais tikslais, išsidėstę kiek mažiau nei po 0,1 % šalies žemės paviršiaus. Buvo nustatyta, kad išgaunant ir perdirbant vietinius dolomito bei žvyro išteklius, kad būtų pasiekiamas maksimalus jų savybių potencialas ir jos būtų tinkamos kelių tiesybos bei kitoms reikmėms, per metus Lietuvos Respublika sutaupo per 700 mln. LTL (daugiau nei 200 mln. EUR) valstybės pinigų srautuose. Buvo nustatyta, kad fizinės ir mechaninės savybės asfaltbetonių, kuriuose buvo naudojama žvirgždo arba dolomito skalda, skiriasi nedaug. Vertinant pagal atitiktį normatyviniams reikalavimams, skaldelių iš vietinių medžiagų naudojimas asfaltbetoniuose, lyginant su perdirbta importuota medžiaga, galėtų būti didinamas dar 8–10 %. Rekomenduota atlikti papildomus laboratorinius įvairių kelio dangos pagrindams naudojamų vietinių, importuotų ir įvairių šių medžiagų mišinių kombinacijų tyrimus po ne mažiau kaip 350–700 šaldymo ir atšildymo ciklų, kurie atitiktų 10–20 kelio dangos pagrindų naudojimo metų Lietuvos žiemos sąlygomis, kurioms būdingas didelis skaičius atšalimo ir atšilimo ciklų. Straipsnyje kompleksiškai analizuojami šalies požeminių mineralinių išteklių kiekiai bei slūgsojimo sąlygos; perdirbtų vietinių medžiagų laboratorinių tyrimų bei socialinio-ekonominio vertinimo rezultatai. Pateikiamos išvados, aktualios geologams, kelių mokslininkams ir inžinieriams, taip pat politikams, bei Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategija, kuri užtikrintų optimalų jų ekonominio potencialo naudojimą, atitinkantį teisės aktų nuostatas, rengėjams, įgyvendinantiems Europos Bendrijų komunikatus „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ bei „Gerinant esmines sąlygas išgaunant mineralus naudojimui ES“.
 
Reikšminiai žodžiai: geologija, automobilių keliai, nerūdinės statybinės medžiagos, iškasenos, kelių tiesimo medžiagų savybės, racionalus išteklių naudojimas, strategija.

Read full article (restricted access)

view contents of entire journal number    |    switch abstract language to English, Latvian or Estonian

 

 
 

 

© Vilnius Gediminas Technical University, 2006 - 2018   |   Web Design   

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai